Ar miltų galiojimo laikas baigiasi?
Net jei ne tiek daug kepate, greičiausiai savo sandėliuke turite maišą miltų. Be duonos ir kitų kepinių, perdirbti kviečių milteliai naudojami kaip kepimo ir tirštinimo medžiaga įvairiose virtuvėse. Akivaizdu, kad jis stabilus, todėl mes jį laikome savo sandėliukų lentynose, bet koks jis yra stabilus ir kaip galite pasakyti, ar jis destabilizuojasi?
Trumpas atsakymas yra toks, kad kambario temperatūroje ir slėgyje miltai „geri“ 3–8 mėnesius, tačiau kelis sandėliavimo pakeitimus tą laiką galima gerokai pailginti. Pavyzdžiui, laikant jį šaldiklyje, jo tarnavimo laikas gali pailgėti metais, ypač jei sandariai uždarysite jį sandariame inde, kad neįsiskverbtų kvapai. (Šaldytuve laikomi miltai gali išsilaikyti iki metų, bet aš tiesiog ne turi vietos mano šaldytuve.)
Kai kurie miltai labiau linkę sugesti nei kiti. Baltieji miltai turi ilgiausią galiojimo laiką dėl jų apdorojimo. Grūdai ir sėlenos pašalinami, paliekant tik krakmolingą endospermą, o grūduose ir sėlenose gyvena aliejai. Aliejai yra naudingi, tačiau jie taip pat apkarsta, todėl nesmulkintų kviečių miltai (arba iš kitų riebių ingredientų, pvz., migdolų) pagaminti miltai gali sugesti greičiau nei labai perdirbti.
Be aliejaus, kuris gali apkarsti, pagrindinis veiksnys, pagreitinantis miltų nykimą, yra drėgmė, todėl laikykite juos sandarioje talpykloje, neatsižvelgiant į laikymo temperatūrą. Šlapi miltai dažniausiai greitai virsta supelijusiais miltais, todėl stenkitės, kad į maišelį nepamerktumėte jokių šlapių indų ar samtelių.
Jei neteko suprasti, kiek laiko miltai stovėjo sandėliuke, pažvelkite ir užuoskite. Ieškokite pelėsių ir vabzdžių požymių ir apuostykite viską, kas nekvepia. Apsunkę aliejai man visada kvepėjo kreidelėmis, bet blogai miltai gali kvepėti ir rūgščiu ar rūgštu. Miltai patys savaime nelabai kvepia, taigi, jei pastebėsite, kad jūsų smegenys „bando įvesti“ kvapą, tas kvapas nepriklauso. Suberkite miltus ir nusipirkite naują maišelį. (Tai labai pigu.)
