Garso pagrindai

Garso pagrindai


Garsas yra vibracija arba banga, sklindanti per medžiagą (kietąją, skystąją ar dujinę) ir gali būti girdima.

Kaip garsas juda ar sklinda?

Vibraciją sukelia mechaninis judesys, pavyzdžiui, kažkas peša gitaros stygas ar beldžiasi į duris. Tai sukelia vibraciją molekulėse šalia mechaninio įvykio (t. Y. Ten, kur beldžiant ranka atsitrenkė į duris). Kai šios molekulės vibruoja, jos savo ruožtu skatina vibruoti aplink jas esančias molekules. Vibracija plis iš vienos molekulės į kitą, sukeldama garsą.

Garsas turi keliauti per materiją, nes jam sklisti reikia molekulių vibracijos. Kadangi kosminė erdvė yra vakuumas be jokios reikšmės, tai labai tylu. Materija, perduodanti garsą, vadinama terpe.

Garso greitis

Garso greitis yra tai, kaip greitai banga ar vibracijos praeina per terpę ar medžiagą. Medžiagos tipas turi didelę įtaką garso judėjimo greičiui. Pavyzdžiui, garsas vandenyje sklinda greičiau nei oras. Plienas garsas sklinda dar greičiau.



Sausame ore garsas sklinda 343 metrais per sekundę (768 mylių per valandą). Tokiu greičiu garsas nuvažiuos vieną mylią maždaug per penkias sekundes. Garsas sklinda 4 kartus greičiau vandenyje (1 482 metrai per sekundę) ir maždaug 13 kartų greičiau per plieną (4,512 metro per sekundę).

Kas yra garso barjeras?

Kai lėktuvai važiuoja greičiau nei garso greitis (dar vadinamas Mach 1), tai vadinama garso barjero laužymu. Dauguma lėktuvų važiuoja ne taip greitai, tačiau kai kurie naikintuvai - taip. Kai jie praeina per garso greitį, lėktuvas išmeta vandens lašus, kurie kondensavosi lėktuve, sukurdami šaltai atrodantį baltą aureolę (žr. Paveikslėlį viršuje).

Kai lėktuvai sugenda garso barjerą, jie taip pat sukuria tai, kas vadinama garsiniu bumu. Tai yra didelis triukšmas, lyg sprogimas, kurį sukelia daugybė garso bangų, kurios yra priverstos kartu, nes lėktuvas dabar važiuoja greičiau nei garsas.

Tomas

Garso garsumas yra garsumo matas. Apskaičiuojant tūrį, mes naudojame decibelus. Kuo daugiau decibelų, tuo garsas garsesnis. Švelnus garsas, tarsi šnabždesys, bus apie 15–20 decibelų. Garsus garsas, panašus į reaktyvinį variklį, panašesnis į 150 decibelų. Skausmo slenkstis būna maždaug 130 decibelų.

Garsus garsas iš tikrųjų gali pakenkti ausims ir prarasti klausą. Net garsiai, kaip 85 decibelai, gali sugadinti ausis, jei jų klausysitės ilgą laiką. Dėl šios priežasties patartina neklausyti garsios muzikos arba ausinės per stipriai įsijungti.

Daugiau apie garso mokslą: Garsas 102